Kėdes matuojasi du nauji viceministrai

Jau netrukus žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko politinė komanda gali pasipildyti dviem naujais nariais – viceministrais. Neoficialiai kandidatais užimti šias pareigas yra įvardijami du ūkininkai – 1987 m. gimęs Paulius Astrauskas bei 1963 m. gimęs Egidijus Giedraitis. Pasirenkant juos tikimasi nors kiek prislopinti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir nepasitikėjimą K. Navicku pareiškusių žemdirbių organizacijų nesutarimus. Tačiau gali būti, kad toks pasirinkimas – tik dar vienas benzino šliūksnis į liepsnojantį aistrų laužą.

Tik laiko klausimas

Apie tai, kad yra ieškoma naujų dviejų viceministrų, kurie papildytų žemės ūkio ministro K. Navicko politinę komandą, buvo užsiminta dar beveik prieš porą savaičių. Tuomet K. Navickas tikino, kad tai, kas užims šias pareigas, priklauso ne vien nuo jo, bet ir nuo valdančiųjų politinių partijų pozicijos, nes viceministrai – politinio pasitikėjimo pareigybė.

Neoficialiai teigiama, kad užimti viceministro postą buvo siūloma ne vienam žemės ūkio srities specialistui, tačiau šie esą vis atsisakydavo. Kaip pavyko prikalbinti viceministrais tapti E. Giedraitį bei P. Astrauską, kol kas nutylima.

„Ūkininko patarėjo“ kalbintas kandidatas į viceministrus E. Giedraitis teigė, kad jam patinka iššūkiai ir pasiūlymą tapti viceministru priimąs būtent kaip karjeros iššūkį. „Panašių siūlymų buvau sulaukęs ir prieš metus, kai dar buvo formuojama žemės ūkio ministro komanda. Tačiau tada viskas kalbomis ir baigėsi, o dabar, kai pasiūlė, nusprendžiau surizikuoti. Spręstinų problemų matau daug, abejonių kelia ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) finansavimo tikslingumas“, – tikino E. Giedraitis, neslėpdamas, kad dar nežinąs, kokias sritis jam bus pavesta kuruoti.

Jis pagal išsilavinimą nėra žemės ūkio specialistas – yra baigęs Vilniaus dailės akademiją, tačiau daug metų ūkininkavo 280 ha ūkyje, kurį neseniai perleido sūnui, o pats vadovauja žemės ūkio kooperatyvui „Aruodai“. Vis dar priklauso ir Jurbarko rajono ūkininkų sąjungai.

E. Giedraitis yra Jurbarko rajono tarybos narys, iškeltas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, kuriai ir priklauso. Beje, šios partijos Jurbarko rajono skyriui vadovauja dabartinis žemės ūkio ministro K. Navicko politinės komandos narys – patarėjas Daivaras Rybakovas.

„Aš nežinau, ar tai turėjo kokios nors įtakos pasirenkant mano kandidatūrą. Esu linkęs manyti, kad ne“, – ŪP tvirtino E. Giedraitis.

Kelmės rajone, Šedbarų kaime, ūkininkaujantis bei ūkininkavimą su Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjo pareigomis ŽŪR derinantis kitas kandidatas tapti žemės ūkio viceministru – P. Astrauskas – labai kalbus nebuvo. Paklaustas, kodėl ryžosi priimti kvietimą tapti žemės ūkio viceministru, jis tikino, jog jo tiesiog negąsdina nauji iššūkiai ir tai, kad reikės dirbti. Tačiau į detales nesileido. Esą, kol nėra oficialiai paskelbta, kad jis priimtas į naujas pareigas, tai ir komentuoti nėra prasmės. Mat šiuo metu šalies specialiosios tarnybos tikrina, ar kandidatai yra tinkami šioms pareigoms.

P. Astrauskas yra baigęs tuometį Aleksandro Stulginskio universitetą (dabartinę Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją), įgijęs agrobiotechnologijų magistro laipsnį, o dabar yra ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos doktorantas.

Tikėjosi objektyvesnio pasirinkimo

Vakar ŪP kalbinta Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) „vairą“ perėmusi Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė teigė, kad nors abu kandidatai į šias pareigas ir įvardijami kaip pasirinkti iš ūkininkų tarpo, tačiau ar tikrai patys geriausi – abejojanti. „Gal galima buvo surasti ir geresnių kandidatų, nes šiandien susidariusi vos ne ekstremali situacija, kai sprendžiasi ūkininkų likimas keletui metų į priekį. O į vadovaujančias pareigas ateinantys žmonės dar neaišku, ką išmano apie žaliąjį kursą, Kaimo plėtros programą ar kitas subtilybes. Įtariu, kad tokiu pasirinkimu bus tik užpildyta „tuščia“ vieta, o kiek iš to bus realios naudos, dar neaišku“, – teigė D. Karalevičienė.

Pasak jos, abejonių viceministrų pasirinkimu kelia ir tai, kad vienas iš pasirinktų kandidatų yra etatinis ŽŪR darbuotojas. „Kyla įtarimų, kad žmogus pasirenkamas tam, kad būdamas viceministru gintų pozicijas įstaigos, kuri ministerijai nuolat pakluso, nes ją ministerija gausiai finansavo. Manyčiau, kad į tokias pareigas turėjo būti pasirenkamas neutralus žmogus“, – įsitikinusi naujoji LŽŪT pirmininkė.

Nors kandidatas į viceministrus E. Giedraitis ir įvardijamas Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) atstovu, tačiau ne ši organizacija jurbarkietį pasiūlė į viceministro pareigas. LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius ŪP teigė, kad jiems tokia žinia buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. „Mano, kaip LŪS pirmininko, pozicija dėl kandidatų yra neutrali, nes, deja, ne ūkininkai renkasi žemės ūkio ministrą ir jo pavaduotojus. Tai procesas, kuriame dalyvauja valdančiosios partijos ir Prezidentas. Manęs ūkininkai klausia, ar gali atsirasti pasitikėjimas žemės ūkio ministru, kuris pasirašo ministro įsakymus, bet jo kompetencijoms sustiprinti prireikė septinių Seimo narių darbo grupės, kurie, tikriausiai, ministrui ir parenka naujus jo pavaduotojus... Gaila, kad atotrūkis tarp partinių ambicijų ir žemdirbių lūkesčių labai skiriasi“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Vilčių nepraranda

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis ŪP teigė nesąs nusiteikęs nei prieš vieną iš potencialių kandidatų tapti naujaisiais žemės ūkio viceministrais. „Čia kaip katinas – nesvarbu, juodas jis ar baltas, svarbu – gaudytų peles. Taip ir šiuo atveju. Aš tų žmonių nepažįstu, bet visai nesvarbu, kas jie tokie, ką iki šiol veikė, svarbu, kad jie išmanytų žemės ūkį ir gebėtų ginti visų Lietuvos žemdirbių interesus“, – tikino J. Sviderskis.

Anot jo, reikalingi tokie žmonės, kurie sugebėtų analizuoti situaciją ir priimtų sprendimus, naudingus visam Lietuvos žemės ūkiui, o ne atstovautų kažkieno interesams. Mat šiandien šalies žemės ūkiui „čiuožia stogas“ nuo valdžios sprendimų, nors atėję į valdžią valdantieji ir tikino, kad nedidins mokesčių, bet realybė visai kitokia – jau kalbama apie permainas skiriant žemdirbiams lengvatinius degalus, buvo jau sutarta dėl ūkiuose sunaudojamo vandens kiekio, tačiau dabar vėl ketinama neapmokestinamą kiekį mažinti, dėl to mažėja gyvulininkystės ūkių. Sklinda idėja, kad reikia atsisakyti žemės mokesčio lengvatinio koeficiento, sugalvota apmokestinti nekilnojamąjį turtą, nors ES direktyva numato, kad žemės ūkyje komunalinės atliekos neapmokestinamos, bet pas mus esą to net žinoti nenorima, ir t. t.

„Norisi, kad viceministrais taptų žmonės, kurie gyventų žemės ūkiu dieną naktį, o ne nuo skambučio iki skambučio, ir žemės ūkį būtų matę ne tik pro kabinetų ar automobilių lan- gus“, – ŪP teigė J. Sviderskis.

2021-11-30

ŪP vyr. redaktoriaus pavaduotojas Kazys KAZAKEVIČIUS

Paulius Astrauskas,Egidijus Giedraitis, Kęstutis Navickas, Danutė Karalevičienė, viceministras, Žemės ūkio rūmai, LŽŪT, Jonas Sviderskis, Kazys Kazakevičius, Ūkininko patarėjas